Pastoracija

Popiežiaus Jono Pauliaus apaštaliniame paraginime „Pastores dabo vobis“ teigiama, kad viso kandidatų į kunigus ugdymo tikslas yra parengti juos būti tikrais sielų ganytojais pagal Kristaus – Gerojo Ganytojo – pavyzdį (plg. PDV 57). Būsimieji kunigai ruošiasi būti siunčiami į Viešpaties vynuogyną, pas įvairiausių luomų, išsilavinimo, amžiaus ir socialinės padėties žmones, kad jiems skelbtų Evangeliją, krikštytų juos vardan Tėvo ir Sūnaus ir Šventosios Dvasios bei mokytų laikytis visko, ką Viešpats Jėzus Kristus yra įsakęs (plg. Mt 28, 19–20). Todėl sielovadinis pasirengimas yra labai svarbi seminarijos ugdymo dalis.

Mūsų seminarijoje pastoracinis ugdymas pirmiausia vykdomas įtraukiant į intelektinio ugdymo programą paskaitas, tiesiogiai susijusias su pastoracine Bažnyčios veikla, tokias kaip pastoracinė teologija, pastoracinė psichologija, katechetika. Taip pat seminarijoje dėstomi dalykai, pravartūs sielovados darbe: psichologija, sociologija.

Pastoraciniam ugdymui itin reikšminga pastoracinė praktika. Didžiausią jos dalį užima liturginė-pastoracinė praktika parapijose, kuriai klierikai skiriami mokslo metų sekmadieniais, taip pat Didžiąją savaitę ir vieną vasaros mėnesį. Seminaristai ne tik patarnauja šv. Mišių metu, skaito Šv. Rašto skaitinius, padeda dalyti šv. Komuniją, bet ir turi galimybę susipažinti su pastoracine tos parapijos veikla, dažnai patys veda katechezes vaikams, jaunimui ar suaugusiems, gali „iš arti“ išvysti kasdienį kunigo gyvenimą ir pamėginti praktiškai pritaikyti seminarijoje įgyjamas žinias.

Nemažą praktikos dalį sudaro dalyvavimas stovyklose ir piligriminėse kelionėse. Vieną vasaros mėnesį klierikai praleidžia įvairiose vaikų ir jaunimo stovyklose, dažnai patys būna tų stovyklų organizatoriai. Taip pat ir per mokslo metus kai kurie klierikai skiriami į savaitgaliais jėzuitų gimnazijos organizuojamas stovyklas moksleiviams. Stovyklose klierikai išmoksta komandinio darbo pagrindų, įvairių darbo su vaikais ir jaunimu metodų, dažnai būna atsakingi už religinę stovyklų programą.

Daug svarbos teikiama ir įvairioms socialinės tarnystės arba ypatingos pastoracijos patirtims. Klierikai mokslo metų sekmadieniais skiriami į ligonines, kur vaikšto po palatas, kalbasi su ligoniais, surašo norinčius priimti ligonių sakramentus, patys neša jiems šv. Komuniją. Taip pat bent kelias dienas per metus kiekvienas klierikas vyksta į pal. Mykolo Sopočkos hospisą lankyti ten esančių sunkių ligonių. Laisvu laiku seminaristai gali savanoriškai rinktis kokią nors kitą veiklą, gelbstint „Caritui“, parapijų socialiniams centrams ar atliekant kitokią tarnystę.

 

 

Ketverius mokslo metus (nuo 2003 iki 2007) veikė seminarijos evangelizacinė komanda. Ji buvo sudaroma iš kelių seminarijos klierikų ir globojama vieno iš seminarijos kunigų. Parengusi keletą evangelizacijos programų, mokslo metų sekmadieniais ji važinėdavo po įvairias parapijas ar krikščioniškas bendruomenes, dalyvaudavo Mišiose ir po jų susitikdavo su visa parapijos bendruomene arba jos dalimi. Per savo gyvavimo laiką ši komanda aplankė ne vieną dešimtį įvairių parapijų Vilniaus, Kaišiadorių ir Panevėžio vyskupijose.

Susipažinti su tikybos mokytojų darbu yra skirta misija į mokyklas – visi seminaristai bent kartą per metus aplanko kokią nors mokyklą, tikybos pamokų metu susitikdami su moksleiviais, stebėdami mokytojos darbą, patys dalindamiesi savo pašaukimo istorija ir ja liudydami juos pašaukusį Kristų.