Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos paroda (2011 kovas)

ALOYZAS STASIULEVIČIUS gimė 1931 06 02. Ariogaloje, Raseinių r. 1950-1956 studijavo tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (dab. VDA).  

1956-1957 dėstė piešimą, akvarelę Telšių taikomosios dailės vid. mokykloje (dab. VDA Telšių dalės fakultetas).1960-1976 dėstė piešimą ir tapybą Vilniaus M. K. Čiurlionio Meno mokykloje (dab. Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1976-1979 dėstė tapybą Lietuvos valstybiniame dailės institute (VDA). 2004-2006 m. dėstė tapybą, kompoziciją Klaipėdos universitete.

1960 m. priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą. 1974-1981 išrinktas Lietuvos dailininkų sąjungos valdybos nariu, Tapytojų sekcijos biuro pirmininku. 1993 m. subūrė Individualistų kūrybinę grupę.Parašė ir publikavo apie 100 dailės kritikos straipsnių. Gyvena ir dirba Vilniuje.

Parodos: surengė virš 70 asmeninių tapybos parodų muziejuose bei galerijose Lietuvoje ir pasaulyje. Dailininko darbai reprezentavo šiuolaikinę Lietuvos dailę daugiau nei 80 grupinių parodų įvairiose pasaulio šalyse. Dalyvavo apie 160 bendrų parodų Lietuvoje.

Apdovanojimai: 1978 m. pelnė IV Baltijos šalių tapybos trienalės premiją, suteiktas Lietuvos TSR nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas; 1982 m. tapo IV tarptautinės realistinės tapybos trienalės Sofijoje laureatu. Apdovanotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premija (2002 m.), Lietuvos Respublikos Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi (2007 m.), Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2010 m.).

Kūrinių įsigiję Lietuvos ir pasaulio muziejai: Lietuvos dailės muziejus, Vilnius; Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, Kaunas; Kėdainių krašto muziejus; Lietuvos etnokosmologijos muziejus, Molėtų r.; Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, Klaipėda; Neringos istorijos muziejus, Nida; Šiaulių Aušros muziejus; Žemaičių dailės muziejus, Plungė; Žemaičių muziejus Alka, Telšiai; Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinetas; Vinco Mykolaičio-Putino memorialinis butas-muziejus, Vilnius.

Jane Voorhees Zimmerli dailės muziejus (Nonkonformistinio Sovietų Sąjungos meno kolekcija), Nju Džersio valstybinis universitetas, JAV; Latvijos nacionalinis dailės muziejus, Ryga; Livadijos rūmai-muziejus, Krymas, Ukraina; Ludwig tarptautinio meno forumas, Achenas, Vokietija; Lvovo nacionalinis muziejus, Lvovas, Ukraina; Sharjah meno muziejus, Jungtiniai Arabų Emyratai; Valstybinė Tretjakovo galerija, Maskva.

 

Aloyzo Stasiulevičiaus tapybos darbai

 

Mes gimstame kiekvienas turėdami savo misiją. Garsaus gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filme "Atgaila" viena iš herojų sako - jeigu yra kelias, jis turi vesti į šventyklą. Manau, kad menininko misija yra ne vien išreikšti save, savo laiką, bet pirmiausia – skleisti harmoniją, liudyti pasaulio vienovę. Dauguma dabarties menininkų susipriešino su Dievu. Man regis, menas gali ir sutaikyti žmogų su Dievu. Tikiu, kad tai įmanoma, nes pasaulis be meno ir Dievo man būtų beprasmis.

Aloyzas Stasiulevičius

 

Paveikslas „Erdvės motyvas“ turi dvi datas, 1980 ir 1996. Pirmoji – paveikslo gimimo (sukūrimo), antroji – tarsi jo krikšto, atgimimo data. Tapydamas šį paveikslą piešiau, studijavau Vilniaus Bernardinų bažnyčios krištolinius skliautus, išlikusius iš XV a. Savo paveiksle norėjau perteikti harmonijos ir susitelkimo potyrį. Tačiau baigęs tapyti paveikslą, nebuvau juo patenkintas, ir drobė ilgam nugulė studijos kampe, o vėliau atsidūrė mano sodyboje Labanoro girioje. Kartą, praėjus keliolikai metų, ištraukiau tą užmirštą paveikslą ir pakabinau ant klėtelės sienos. Žiūrėjau į jį ir nežinojau, ką daryti... Tuo metu suspindo saulė, ir šviesos spindulys, kritęs per trikampį klėties langelį, apšvietė paveikslo centrą. Tą akimirką supratau, ko būtent reikia paveikslui. Šviesos trikampis - Apvaizdos akis - atvėrė naują paveikslo dimensiją. Aš įtapiau tą šviesą, ir paveikslas atgimė.

Aloyzas Stasiulevičius

 

Menininkas privalo mąstyti apie kūrėjo atsakomybę. Didžiulį įspūdį man paliko Popiežiaus Jono Pauliaus II „Laiškas menininkams“ (1999 m.), kur rašoma: „Kas pajunta turįs tokią dieviškąją kibirkštį, kuri yra pašaukimas būti menininku – poetu, rašytoju, tapytoju, skulptoriumi, architektu, muziku, aktoriumi – sykiu suvokia pareigą šį talentą ne švaistyti, bet ugdyti, idant jis tarnautų artimui ir visai žmonijai“.

Aloyzas Stasiulevičius

 

 

Mes gimstame kiekvienas turėdami savo misiją. Garsaus gruzinų režisieriaus Tengizo Abuladzės filme "Atgaila" viena iš herojų sako - jeigu yra kelias, jis turi vesti į šventyklą. Manau, kad menininko misija yra ne vien išreikšti save, savo laiką, bet pirmiausia – skleisti harmoniją, liudyti pasaulio vienovę. Dauguma dabarties menininkų susipriešino su Dievu. Man regis, menas gali ir sutaikyti žmogų su Dievu. Tikiu, kad tai įmanoma, nes pasaulis be meno ir Dievo man būtų beprasmis.

Aloyzas Stasiulevičius

 

Aloyzas Stasiulevičius yra krikščioniškas tapytojas. Ne vien tematiką turiu galvoje, o stoišką optimizmą, akivaizdų jo Vilniaus peizažuose. Ryškiausiai ten, kur dramatiškas koloritas, trapaus tragizmo ženklai sutramdomi griežta paveikslo tvarka. Jo pasaulis turi prasmę. Matyti pasaulio purvą ir niekšybę – ir nepaisant to rinktis tikėjimą ir viltį – yra pasaulėžiūros ir etinė krikščionio pozicija.

Kultūrologas Linas Poška

 

Aloyzas Stasiulevičius lyg antikos išminčius pasaulį mato iš paukščio skrydžio, savo „miestą“ susiedamas su žvaigždėmis. Kaip kažkada Imanueliui Kantui, žvaigždėtas dangus ir etinė intencija Stasiulevičiui tampa savotišku būties įstatymu. Dailininkui tapyba kartu reiškia ir dvasinį kelią, vedantį link būties slėpinių, kurie atsiskleidžia meniškai atmainytos šiapusybės pavidalu. Mitinė ir empirinė plotmė susilieja. Dailininko kūryba pasižymi saikinga pusiausvyra ir liudija autoriaus estetinę bei etinę atsakomybę. Pasaulio grožis atspindi sielos grožį, ir atvirkščiai, kadangi tik panašus gali pažinti panašų.

Menotyrininkas, filosofas Algis Uždavinys