Vilniaus arkivyskupo kardinolo A. J. Bačkio 75-ųjų gimimo metinių jubiliejus (2012 vasaris)

Vasario 1 dieną, 11 valandą seminarijos bendruomenė susirinko į Vilniaus Arkikatedrą baziliką bendrai adoracijos maldai už šią dieną 75-ąjį gimtadienį šventusį Vilniaus arkivyskupą kardinolą A. J. Bačkį. Į šią pagrindinę Vilniaus šventovę gausiai susirinko taip pat ir Vilniaus vyskupijos vyskupai bei kunigai. Susirinkusieji, vadovaujami Arkikatedros bazilikos administratoriaus monsinjoro Roberto Šalaševičiaus, valandos trukmės adoracijoje pagarbino Šv. Sakramentą, sukalbėjo dieninę brevijoriaus maldą ir vėliau buvo pakviesti į Vilniaus vyskupijos kuriją oficialiai sveikimo ceremonijai bei iškilmingiems pietums.

Sveikinimus pradėjo Vilniaus vyskupas A. Poniškaitis, kuris kardinolui įteikė gražų menišką kryžių su Nukryžiuotoju, keturiuose kryžiaus atsišakojimuose simboliškai įžvelgdamas keturis dvasininko gyvenimo etapus ir juos vaizdžiai apibūdindamas. Seminarijos bendruomenė kardinolui padovanojo Gailestingojo Kristaus statulėlę, o seminarijos atstovas V kurso klierikas R. Moisevič sveikinimo kalboje priminė Jo Eminencijos vyskupystės pradžią, kurią jubiliatas gavo palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo rankų uždėjimu bei kardinolo pasirinktą šūkį – „ sub tuum presidium“, kuris lydėjo jį vyskupo tarnystės kelyje bei už nuveiktus darbus, rūpestį ir pastangas atkuriant Vilniaus seminariją, kurioje jaunuoliai gali rengtis kunigystei. Seminaristas pažymėjo, kad šalia pagarbos ir linkėjimų klierikai norėtų pasimokyti iš kardinolo tvirto pasitikėjimo Dievu bei teigė, kad vienas iš pagrindinių jubiliato darbų buvo Dievo Gailestingumo žinios skleidimas ir , kad kardinolui kaip šūkis tiktų žodžiai, parašyti po Gailestingojo Jėzaus atvaizdu „Jėzau, pasitikiu tavim“ dar ir todėl, kad ganytojas ne tik daug nuveikė, kad ši žinia būtų žinoma pasaulyje, bet ir todėl, kad visu savo gyvenimu liudijo ją.

Savo ruožtu, kardinolas pasakė, kad adoracijos metu prisiminė, meldėsi ir ypatingai dėkojo savo tėvams, o visiems susirinkusiems kunigams dėkojo už bendrą 20-ies metų darbą, kurį pavyko nuveikti tik visiems kartu. Ganytojas, žvelgdamas į dovanotą kryžių, sakė, kad jis jam priminė spektaklį, kuriame žmogus tvirtai įsikibęs į kryžiaus formos daiktą, laikosi už jo, kad audringas vėjas jo nenuneštų, tuo norėdamas pabrėžti, kokia turėtų būti tikinčio žmogaus pozicija. Taip pat pabrėžė, kad kunigo tarnystėje labai svarbus yra žmogiškumas, šiltas santykis ir dėmesys žmogui, kad taip reikėtų visų pirma vykdyti artimo meilės įsakymą. Kardinolas taip pat pabrėžė, kad Dievas atkreipia dėmesį ne į tai, kiek kunigas pakrikštijo, sutuokė, palaidojo ar kiek išpažinčių išklausė, o į tai, kaip kunigas vykdė šį artimo meilės įsakymą. Jubiliatas dėkojo seminarijos bendruomenei už sveikinimus ir už primintą jo vyskupo tarnystei pasirinktą šūkį, kuris jį atlydėjo iš Olandijos į Lietuvą ir kurį jis taip pat išvydo užrašytą Aušros Vartų Šv. Mergelės Dievo Gailestingumo Motinos koplyčioje. Baigdamas kalbą, kardinolas pakvietė visus susirinkusius pasitikint Dievo Motina kartu eiti pirmyn tarnystės Dievui kelyje. Susitikimas baigėsi bendra agape ir bičiulišku pabendravimu prie pietų stalo.

Žilvinas Treinys