Panevėžio vyskupo J. Kaunecko dvasinė konferencija seminarijoje (2012 kovas)

Kovo 6 dieną seminarijoje lankėsi Panevėžio vyskupas J. Kauneckas. 18 val. seminarijos konferencijų salėje įvyko dvasinė konferencija, kurios metu jis su seminarijos bendruomene dalinosi mintimis ir pastebėjimais apie dabartinę pasaulio krizę ir apie Bažnyčią krizės laikais.

Ganytojas teigė, kad šiuo metu nebėra aiškios ribos žmogaus gyvybės prasidėjimo pradžios klausimu, t.y. kada ji prasideda, kada baigiasi, kada jau yra žmogus, o kada jau jo nebėra ir kokios yra galimybės įsikišti pačiam žmogui į šį procesą ir jį valdyti. Vyskupas pateikė pavyzdį, teigdamas, kad Olandijoje yra išleistas valstybės įstatymas, jei tėvai gimus vaikui mano, kad jis yra nesveikas, neįgalus, gali pasisakyti už abortą po gimimo ir pagal tokį pageidavimą jis gali būti įvykdytas, kitaip tariant jam atlikta eutanazija. Jo Ekscelencija pabrėžė Bažnyčios mintį, kad gyvybė nuo pat pradėjimo momento yra šventa, nepaisant nei žmogaus religijos, nei įsitikinimų. Jis priminė susirinkusiems, kad šios Seimo sesijos metu bus svarstomas eutanazijos ir partnerystės įstatymai.

Toliau ganytojas retoriškai klausė: ar pasaulis bežino, kas yra vertybės bei akcentavo, kad šių 90 nuošimčių šių dienų visuomenės Jėzus Kristus nebėra autoritetas. Panevėžio vyskupas pateigė šokiruojantį pavyzdį, kad bibliotekose prie knygos „Da Vinčio kodas“ ir panašaus turinio knygų yra susidariusi 3 mėnesių eilė, kai tuo tarpu knyga „Iškoduoti Da Vinčio kodą“, kurioje pateikta objektyvi šio romano kritika yra  visiškai nepaklausi. Toliau ganytojas pateikė ne mažiau pritrenkiančią statistiką: filmą „Zeitgeist“ („Laiko dvasia“) yra peržiūrėję dešimtys milijonų žmonių, o atsakymą į šį filmą, jį objektyviai kritikuojantį filmą – tik 10 000 žmonių, kitaip tariant 1000 kartų mažiau. Vadinasi, tie filmai ir knygos, kurie kritikuoja ir šmeižia Jėzų yra labai paklausūs, o kurie jį gina, teigdami tiesą – nereikalingi – teigė vyskupas. Tęsdamas mintį jis sakė, kad tokiu būdu, žmonių galvose vyrauja chaosas, kuomet visuomenėje kyla didžiulis skandalas nužudžius kokį naminį gyvūnėlį, kai tuo tarpu į negimusio žmogaus žudymą visai nereaguojama. Čia Panevėžio vyskupijos ganytojas pacitavo Šv. Rašto Pradžios knygą, kurioje rašoma, kad pasaulio kūrimo pradžioje tvyrojo chaosas, o virš jo pleveno Dievo Dvasia, kuri įvedė tvarką jame. Tokiu būdu, chaosas mums teikia vilties, kad kažkokiu metu pasirodys Dievo Dvasia, kuri įves tvarką šiame chaose, teigė ganytojas. Jo Ekscelencija priminė, kad Jėzus Kristus taip pat nebuvo autoritetas daliai žydų, kurie jį atmetė, norėjo pražudyti bei galiausiai pasmerkė mirti. Chaosas, krizė – tai yra tik kažkokia pradžia, nes pasaulis tokiu būdu egzistuoja: pamažu prieina iki krizės, bet paskui seka atsivertimas, po to vėl nuopuolis – teigė vyskupas. Toliau vysk. J. Kauneckas, remdamasis mintimis iš vokiečių žurnalisto Peter Zevald knygos, kuriuose užrašyti pokalbiai su popiežium Benediktu XVI, bandė panagrinėti kunigystės krizę, kuri anot jo susijusi su šeimos krize. Vyskupas, remdamasis minėto pokalbio mintimis, konkrečiau pabandė pažvelgti į šiuo metu pasaulyje eskaluojamą pedofilijos krizę kunigų tarpe, pristatant ją kaip celibato krizę. Vyskupas pateikė kitus statistinius duomenis, kuriuose teigiama, kad pedofilijos atvejų skaičius pasaulyje kunigų tarpe yra 0,01 nuošimčio, kai tuo tarpu šeimose problemų pasitaiko 100 kartų daugiau. Ganytojas paminėjo statistiką, kad Lietuvoje suyra du trečdaliai visų santuokų. Tuo tarpu Vokietijoje atlikus analizę, paaiškėjo, jog tie sutuoktiniai, kurie kartu meldžiasi, tie 12 kartų mažiau skiriasi. Nuomonės dėl tokios šeimos padėties pasaulyje yra pasidalinusios į optimistines ir pesimistines.

Ganytojas vėl drąsino neprarasti vilties krizės akivaizdoje, priekaištavo kunigams, kurie netenka vilties dėl žmonių nesidomėjimo tikėjimo ar dėl šių nesupratingumo. Kaipo pavyzdį, Jo Ekscelencija pasakojo įvykį iš savo tarnystės sovietiniais laikais Telšiuose laikų, kuomet šio miesto bibliotekos vedėja buvo priversta bendradarbiauti su saugumu ir įrašinėjo kunigo pamokslus, tačiau kaip ji pati vėliau liudijo, jos negraužė sąžinė, kad ji šiuos įrašus perdavinėjo saugumiečiams, nes ji nieko blogo tuose pamoksluose neišgirdo, netgi atvirkščiai, jie ją taip sudomino, kad ji net pradėjo lankyti bažnyčią, o tuos įrašytus pamokslus pradėjo net platinti kitiems žmonėms klausytis, tokiu būdu paskantindama ne tik savo bet ir kitų žmonių atsivertimą į tikėjimo kelią. Toliau ganytojas pateikė dar vieną pavyzdį: vaikas klausiantis mamą, kodėl bažnyčios purvini langai ir mama, parodanti jam, kokie yra gražūs šios bažnyčios vitražai iš vidaus;  tada tas pats vaikas mokykloje paklaustas mokytojo, kas yra šventasis jam atsako, kad tai yra žmogus, žiūrintis pro bažnyčios langą iš vidaus.

Vyskupas J. Kauneckas reziumavo, kad labiausiai žmonėms reikia Šventosios Dvasios malonės ir siūlė maldos intenciją, pratybą – meldžiantis prašyti ir tikėti, kad pasaulio laukia gražesnė ateitis ir šį tikėjimą reikia liudyti tokiu būdu, kad jis uždegtų žmonės, kad net „kalnai drebėtų“. Čia ganytojas rėmėsi žodžiais iš pranašo Ezechielio knygos „aš jums duosiu naują dvasią ir naują širdį“. Jis ir seminaristams sakė, kad nuo mūsų priklauso, kiek mes seminarijoj gausim Dievo malonių, nes jeigu daug tikėsiuos, tai daug ir gausiu ir atvirkščiai. Tęsdamas Jo ekscelencija retoriškai klausė susirinkusios seminarijos bendruomenės, ar jie laukia stebuklų ir ar yra patyrę kada nors savo gyvenime stebuklų, tuo pačiu atsakydamas, kad jei neesame patyrę jokio stebuklo savo gyvenime, vadinasi esame dideli ateistai, nes mąstantis žmogus turi pastebėti stebuklus. Kaip pavyzdį to, vyskupas minėjo Panevėžio katedros jaunimą, kurių dauguma yra iš nelankančių bažnyčios šeimų, o kodėl taip yra vyskupas negalėjo atsakyti ir tęsė mintį, teigdamas, kad Dievas neapleidžia nei vieno, kuris į Jį sudeda savo viltis, nes Viešpats tuomet ateina pas tokį žmogų „kaip vagis naktį“. Ganytojas pabrėžė mintį, kad nuodėmė prieš Šventąją Dvasią yra netikėti, kad Dievas gali pakeisti pasaulį ir tvirtino, kad daug pavojingesnis už dvasinį ateistą yra praktinis ateistas, nes tokio žmogaus Dievas yra „negyvas“. Čia Jo Ekscelencija apgailestavo, kad yra kunigų ir ko gero klierikų, gyvenančių tokiu „negyvo Dievo“ įvaizdžiu. Ką tokiu atveju daryti, klausė prelegentas ir kartu atsakė, kad ten, kur nėra gyvo Dievo, gyvo tikėjimo, reikia jo prašyti, o tokį tikėjimą duoda tik dvasinis gyvenimas. Čia vyskupas J. Kauneckas vėl pacitavo garsų teologą Karl Rahner, kuris yra pasakęs, kad ateityje krikščionybė arba visai išnyks, o jei neišnyks, tai visi ateities krikščionys bus tik mistikai. Konferencijos pabaigoje Panevėžio vyskupas atsakė į gausius susirinkusių klausimus. Seminarijos vardu garbingam ganytojui padėjo seminarijos rektorius monsinjoras Ž. Vabuolas ir įteikė atminimo dovaną.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį