Atvirų durų diena seminarijoje (2012 gegužė)

Šv.Mišios

Gegužės 5 dieną seminarijoje vyko atvirų durų dienos renginiai. Ryte susirinkę, besidomintys kunigyste jaunuoliai, buvo pakviesti į seminarijos koplyčią, kuriose kartu su jais meldėsi ir seminarijos auklėtiniai. Šv. Mišias aukojo seminarijos rektorius monsinjoras Ž. Vabuolas kartu su propedutiniame kurse dirbančiais kunigais – Vaclav Volodkovič ir Moze Mitkevičiumi. Kun. Žydrūnas  pasveikino susirinkusius ir palinkėjo turiningai praleisti laiką. Rektorius prisiminė savo išgyventą vaikystėje seminarijos įvaizdį kaip uždaros, paslaptingos vietos, kuri ir dabar daugumai žmonių tokia atrodo, nes jie taip įsivaizduoja seminariją, o prie šio įvaizdžio prisideda labai garsaus V. M. Putino romano „Altorių šešėly“ ir galbūt ir žiniasklaidos suformuotas neigiamas įvaizdis. Monsinjoras pabrėžė, kad tokie įvaizdžiai yra neteisingi ir išreiškė viltį, kad susirinkusiems po šios dienos jų pasiseks atsikratyti. Seminarijoje vyksta normalus normalių žmonių gyvenimas su savo rimtu ir tvarka, būsimieji kunigai čia meldžiasi, mokosi, sportuoja ir užsiima daug kitokių žmogiškų darbų - tęsė rektorius. Toliau jis išvardijo įvairius renginius vykstančius seminarijoje: parodas, mokslines konferencijas, knygų pristatymus, vykimas į pažintines ir piligrimines keliones. Kun. Ž. Vabuolas pabrėžė, kad čia studijuojantys ir gyvenantys būsimieji dvasininkai nėra kažkokie herojai arba, kaip kartais galvoja žmonės, keistuoliai kvaileliai. Tačiau, kita vertus, akcentavo rektorius, seminarija iš tiesų yra kažkas nepaprasto ir paslaptingo, tačiau tas paslaptingumas, tai ne kažkokios slaptos apeigos, bet tai, ką su šiais jaunais vyrais daro Šv. Dvasia ir tai yra paslaptis seminarijos vadovybei ir paties seminaristams ir tai ne teologinių žinių sukaupimas. To atsakymas, pabrėžė rektorius, yra šios dienos Evangelijoje, kurioje Jėzus Kristus sako, kad Dievas Tėvas daro Manyje savo darbus. Todėl besiruošiančiam kunigystei labai svarbu, kad Dievas per juos darytų savo darbus, panašiai kaip šv. Mišių metu kunigas veikia ir perkeičia duoną ir vyną į Kristaus Kūną ir Kraują bei atleidžia nuodėmes, bet ne savo galia, o Šv. Dvasios galia. Ir kalbėdamas kunigas kalba ne iš savęs, o tai, ką jam sako Dievas - sakė kunigas. Štai tokiai tarnystei, paremtai ne savo išmintimi ir gabumais, bet Dievo galybe ruošiasi gyvenantys seminarijoje, tęsė monsinjoras Ž. Vabuolas. Todėl reikia čia ilgai išbūti - 7 metus tam, kad įsileisti į save šv. Dvasią. Šis ilgas būvimas su Viešpačiu reikalingas tam, kad galėtum geriau jį pažinti ir kad Jis vėliau galėtų veikti per kunigą, kuris galėtų eiti šios tarnystės keliu. Homilijos pabaigoje rektorius palinkėjo tokio susitikimo ir būvimo su Viešpačiu čia besimokantiems klierikams ir svečiams ir, susipažįstant su seminarija, prisiliesti prie Dievo malonės, Kuris nori veikti mūsų gyvenime, kad galėtų vėliau mus pakviesti į savo Tėvo namus.

Šv.Mišios

Šv. Mišioms pasibaigus, susirinkusieji svečiai buvo kun. M. Mitkevičiaus pakviesti į konferencijų salę, kurioje jis skaitė pranešimą apie seminarijos įvaizdžius. Kunigas sakė, kad seminarija, išvertus iš lotynų kalbos reiškia daigyną. Jis klausė susirinkusių, koks jausmas juos lydėjo, įėjus į seminariją ir ar yra pirmą kartą čia atėjusių ir prisiminė savo mamos kažkada pasakytus žodžius apie seminariją – „čia tylu, sterilu, baisu ką nors išpurvinti“.Toliau kunigas Mozė kalbėjo apie visuomenėje paplitusius neigiamus seminarijos stereotipus, kuriuos šmaikščiai išvardino ir kiekvieną trumpai apibūdino, argumentuotai paneigdamas juos. Taigi, seminarija, anot propedeutinio kurso ugdytojo surinktų visuomenėje stereotipų, yra: „dvasinis kalėjimas“, „pamaldžių davatkų vyriška prasme vieta“, „niekur neįstojusių vieta“, „nepritapusių prie visuomenės vieta“, „bijančių šeimos vieta“, „bijančių moterų ir merginų vieta“, „laidojimo ir tuokimo paslaugų tiekimo vieta“, „nenormaliųjų vieta“, „vieta, kurioje nemokama linksmintis, liaudiškai tariant „zanūdų“ vieta“, „nelaimingą meilę patyrusių vieta“, „gėjų kalvė“ ir kitų. Kunigas, liudydamas savo gyvenimo seminarijoje ir už jos ribų patirtį, paneigė visus aukščiau paminėtus neteisingus jos įvaizdžius ir reziumavo, kad ji yra meilės vieta, ta prasme, kad jei nemoki mylėti, negali būti kunigu, todėl būsimieji kunigai turi patirti šią meilę, atrasti tai, kas seminarijoje teikia džiaugsmą ir tokiu būdu augina tave kaip žmogų. Kunigas teigė, kad čia gyvena normalūs jauni vyrukai, kurie ne tik studijuoja ir meldžiasi, bet moka ir linksmintis, džiaugtis gyvenimu, mokosi bendrauti tarpusavyje. Jei kyla įtarimas dėl jaunų žmonių visuomenės akimis žiūrint „nenormalumo“ ar netinkamos lytinės orientacijos, tai susirinkusieji buvo nuraminti, kad stojamųjų egzaminų metu su jaunuoliais dirba du patyrę psichologai, kurie nuodugniai ištyria visus galimus psichologinius nukrypimus ir netinkamumą kunigiškai tarnystei. Pasibaigus pranešimui, kun. M. Mitkevičius atsakė į susirinkusių klausimus.

Paskui svečiams buvo surengta ekskursija po seminariją, o jaunuoliai, galvojantys apie kunigo pašaukimą, buvo pakviesti susitikti su vyresniųjų kursų klierikais bei seminarijos vadovybe ir išsamiau susipažinti su klierikų gyvenimu. Atvirų durų dienos renginiai baigėsi apie kunigystę svarstančiųjų seminarijos svečių ir seminarijos bendruomenės bendrais pietumis.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį