Smolensko dvasinės stačiatikių seminarijos bendruomenės vizitas (2012 gegužė)

Smolensko dvasinės seminarijos delegacija

Gegužės 7 dienos vakarą seminarijos bendruomenė susilaukė retų svečių – Smolensko stačiatikių dvasinės seminarijos dviejų vadovų ir 9 seminaristų bei juos lydėjusio Lietuvos stačiatikių bažnyčios Šv. Dvasios vienuolyno kunigo Vitalijus Mockaus. Atvykusieji buvo pakviesti pavakarieniauti seminarijos valgykloje, kurios metu dviejų broliškų krikščioniškų Bažnyčių seminarijų vadovybė ir studentai dalinosi tikėjimo bei akademinio gyvenimo aktualijomis.

Smolensko dvasinės seminarijos vadovybės nariai

Po vakarienės konferencijų salėje įvyko svečių iš Rusijos prisistatymas ir supažindinimas su besiruošiančių dvasininkų gyvenimui studentų studijų programa ir pačia svečių seminarija. Pirmiausia pasisakė svečių dvasios tėvas T. Valerijus, kuris seminarijoje dėsto katekizmą, moralinę teologiją bei giedojimą. Jis pastebėjo, kad vakarienės metu stačiatikių ir katalikų seminaristai atrado bendrą kalbą bei tai, kad salėje susėdo ratu, o tai yra ženklas, kad susitikimas bus draugiškas. T. Valerijus susirinkusiai katalikų seminarijos bendruomenei pasakojo apie Smolensko dvasinės seminarijos istoriją, studijas, dabartinį gyvenimą. Smolensko dvasinė seminarija įsteigta 1728 m. yra viena iš seniausių visoje Rusijoje ir teikia čia studijuojantiems ne tik teologinį, bet ir pasaulietinį aukštąjį išsilavinimą. Šią aukštąją teologinę mokslo įstaigą yra baigę visa eilė žymių Rusijos mokslininkų, pavyzdžiui, įžymus rašytojas-fantastas A. Beliajevas, dailininkas impresionistas Nikolajus Kasatkinas ir kt. XX a. pr. seminarija sovietinės valdžios buvo uždaryta. Tačiau 1988 m. ji vėl atnaujino savo veiklą Maskvos ir visos Rusijos patriarcho Kirilo pastangomis, kuris ilgą laiką atliko dvasinę tarnystę Smolenske ir jo dėka šiuo metu ši dvasinė seminarija yra viena iš žymiausių Rusijoje. 1991 m. ši atkurta aukštoji dvasinė mokykla gavo seminarijos statusą. Nuo 2001m. Smolensko dvasinė seminarija reformuota į 5-ių metų studijų programą ir, remiant patriarchui Kirilui, prisijungė prie taip vadinamo „Bolonijos proceso“, kurio esmė yra gauti valstybės pripažinimą, akreditaciją lygiomis teisėmis su visomis Rusijos aukštosiomis mokyklomis, kad galėtų teikti ir aukštąjį valstybės pripažintą išsilavinimą, nes tai duoda galimybę seminaristams, pabaigusiems seminariją, dėstyti vidurinėse ir aukštosiose Rusijos mokyklose. Svečias su džiaugsmu pabrėžė, kad Smolensko dvasinė seminarija vienintelė iš Rusijos dvasinių seminarijų prieš metus gavo šią valstybinę akreditaciją.

Smolensko dvasinės seminarijos narių choras seminarijos koplyčioje

Paskui žodis buvo suteiktas vienam iš III kurso seminaristų, kuris išsamiai papasakojo apie kasdieninio studentiško gyvenimo aktualijas seminarijoje. Dėl šioje aukštojoje dvasinėje mokykloje įvykusios reformos, yra įdiegta interaktyvi mokymosi sistema, kuomet studentas pats tampa aktyvus dalyvis studijų procese, dalyvaudamas paskaitose, diskusijose su dėstytojais, daug mokosi savarankiškai. Studento krūvis, ant stačiatikių seminaristo, yra 5 dienos per savaitę po 6 valandas. Kiekvienas seminaristas turi asmeninį kompiuterį ir kitas priemones, kurios jam padeda dalyvauti studijuojant interaktyviai. Medžiaga paskaitoms yra pateikiama elektroniniu būdu, kad būtų sutaupytas laikas knygų paieškai bibliotekose. Studentas taip pat pasakojo apie taip vadinamus seminarijoje dėstomų disciplinų blokus, šalia teologinių ir bažnytinių dalykų dėstomus ir pasaulietinius – matematiką, informatiką, psichologiją, pedagogiką, filosofiją. Jis akcentavo aukštą studijų kokybę bei čia atvykstančius dėstytojus iš užsienio šalių ir Rusijos universitetų ir dvasinių seminarijų.

Smolensko dvasinės seminarijos delegacija kartu su šeimininkais

Toliau pasisakė kitas Smolensko seminarijos vadovybės narys, kuris pabrėžė, kad jų aukštojoje dvasinėje mokykloje yra dalykų, kuriais domimasi labiau, negu kitais ir papasakojo apie seminarijoje dėstomą biblinės ir ankstyvosios krikščionybės archeologijos discipliną, kuri yra įdomi tuo, kad seminaristai kartu su vadovybe vyksta į užsienį susipažinti su ankstyvosios krikščionybės paveldu. Stačiatikių dvasininkas papasakojo apie aukščiau minėtos disciplinos keliones į Turkijos senovės Efezo miestą, Egipto Aleksandriją bei Tunisą – Šv. Augustino, Kiprijono, Tertulijono pėdsakais kaip paskatą gerai besimokantiems studentams. Šių kelionių tikslas – pamatyti tai, apie ką buvo studijuota bei asmeniškai prisiliesti patiems prie senovės krikščionybės paminklų ir šventųjų gimtųjų vietų. Vėliau svečiai atsakė į šeimininkų jiems pateiktus klausimus.

Pasibaigus konferencijai, broliai stačiatikiai buvo pakviesti apžiūrėti seminariją. Seminarijos rektorius monsinjoras Ž. Vabuolas papasakojo Vilniaus Šv. Juozapo seminarijos įkūrimo istoriją, išsamiai supažindino svečius su seminarijos „širdimi“ - didžiąja koplyčia apie kurią sukasi visas seminarijos gyvenimas. Paskui svečiams buvo parodyta pati seminarija, abiejų bendruomenių nariai turėjo puikią galimybę dar kartą nuoširdžiai pabendrauti, palyginti ir padiskutuoti apie abiejų broliškų krikščioniškų seminarijų bendrumus ir skirtumus, o seminaristai - aptarti gyvenimo seminarijose kasdienybę ir aktualijas. Kadangi į svečius buvo atvykę apie pusė Smolensko dvasinės seminarijos choro giedotojų, todėl jie mielai pademonstravo savo giedojimo sugebėjimus ir sugiedojo 4 puikius ir profesionalius liturginius kūrinius. Po jų pasirodymo, Šv. Juozapo seminarijos bendruomenė plojimais išreiškė savo nuoširdų susižavėjimą svečių puikiu giedojimo menu. Paskui patys šeimininkai pademonstravo savo giedojimo galimybes, sugiedodami „Regina caeli laetare“. Pasibaigus susitikimui buvo pasikeista atminimo dovanomis, o T. Valerijus pakvietė Šv. Juozapo kunigų seminarijos bendruomenę aplankyti juos Smolenske. Abiejų seminarijų bendruomenės įsiamžino bendroje fotografijoje.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį