Naujųjų mokslo metų pradžia (2008 rugsėjis)

Rugpjūčio 28 d., minint šv. Augustiną, po vasaros atostogų, pastoracinių praktikų bei stovyklų, į Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos tolimesniam pasirengimui kunigystei sugrįžo klierikai, kuriuos pasitiko naujasis Seminarijos rektorius kun. Žydrūnas Vabuolas. Šiais metais seminaristų vasaros keliai driekėsi nuo JAV iki Australijos, kur keturi atstovai dalyvavo Pasaulio Jaunimo Dienose Sidnėjuje.

Rugpjūčio 30-31 d. Vilniaus seminarijos auklėtiniai dalyvavo jau tradicine tapusioje piligriminėje kelionėje, aplankant maldininkų labiausiai mylimas marijines šventoves. Šiemet pasirinkta Panevėžio vyskupijoje į Žolinės atlaidus daugiausia žmonių sutraukianti Krekenavos Švč. Mergelės Marijos į dangų bažnyčia. Piligrimystė pradėta Ramygaloje, kur šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. E. Rinkevičius, supažindinęs su parapijos bei miestelio istorija, aprodęs įspūdingas kryžiaus kelio stotis, seminaristus išlydėjo į kelionę. Pastarosios metu giedotos giesmės, melstasi, sveikinti sutikti žmonės. Pasiekus Krekenavą, dalyvauta šv. Mišiose, apmąstytas Kryžiaus kelias. Kaip ir prieš kelis metus Pivašiūnuose, taip ir Krekenavoje parapijiečiai labai svetingai bei šiltai seminaristus nakvynei priėmė į savo šeimas, kad drauge galėtų dalintis tikėjimo džiaugsmu. Sekmadienį prieš drauge su parapijos bendruomene švęstas šv. Mišias Krekenavos klebonas kun. Petras Budriūnas piligrimus supažindino su bažnyčios, Mergelės Marijos paveikslo istorija, įvykusiais stebuklais, prisiminė Krekenavoje tarnavusius kunigus Joną Mačiulį-Maironį bei vieną iš 1863 m. sukilimo vadų Antaną Mackevičių.

Rugsėjo 1-4 d. seminaristai susibūrė Trinapolio rekolekcijų namuose, kur į naujuosius mokslo metus juo dvasiškai palydėjo rekolekcijoms vadovavęs mons. Gintaras Grušas. Pamokslininkas, gilindamasis į Palaiminimus, ragino jais gyventi, tokiu būdu siekiant kunigystės bei neužmirštant, jog dvasinis gyvenimas, remiantis apaštalu Pauliumi, yra nuolatinės, kasdienės pratybos. Rekolekcijų vedėjas kvietė atpažinti savo ydas, trūkumus ir juos nugalėti ne nuolat mąstant kaip su jais kovoti, bet, sukoncentravus mintis į Kristų, vietoj nuodėmingų praktikų atkakliai ugdyti dorybėmis paremtus įpročius.

Rugsėjo 4 d. Vilniaus seminarijoje pradėti naujieji mokslo metai. Iškilmingose šv. Mišiose meldėsi kard. A. J. Bačkis, vysk. J. Tunaitis, seminarijos vadovybė, dėstytojai bei studentai. Homilijoje ganytojas priminė, jog į seminariją jaunuoliai ateina tam, kad įsiklausytų į Viešpaties žodį, kviečiantį viską palikti ir eiti paskui jį. Tai nelengva misija, įmanoma vien dėl Viešpaties pažado. Arkivyskupas pabrėžė, jog kunigystei visų pirma reikalingas dvasinis pasiruošimas, nuolat būnant Dievo artume, bet vien to nepakanka, nes tikėjimas be proto skursta. Be to, tikėjimo kelias turi įtraukti visą žmogaus būtį, kad Dievas galėtų būti pažintas ir valia bei širdimi. Homilijos pabaigoje ganytojas besiruošiančius kunigystei kvietė iš Evangelijos mokytis mokinių bendrystės, kad ji būtų tvirta ir pabaigus seminariją.

Po šv. Mišių rektorius kun. Ž. Vabuolas kalbėjo, jog šie akademiniai metai, atkurtoje Vilniaus kunigų seminarijoje pradedami jau šešioliktąjį kartą, ypatingi tuo, jog yra apgaubti apaštalo Pauliaus metų bei, jog 1927-1932 m. Seminarijoje dvasios tėvu dirbęs kun. Michal Sopocko rugsėjo 28 d. Balstogėje bus paskelbtas palaimintuoju. Tai, anot rektoriaus, Vilniaus seminarijai ir garbė, ir įpareigojimas. Kartu kun. Ž. Vabuolas seminaristus, kurių šiemet yra 28, kvietė į fundamentalumą – stovėjimą ant tvirto pamato, kuris jau padėtas ir kuris yra Jėzus Kristus.

Seminaristų vardu kalbėjęs penktojo kurso seniūnas klierikas Petras Gucevičius seminarijoje praleidžiamą laiką lygino su Įkrikščioninimo sakramentais ir linkėjo, jog ši alma mater nebūtų vien formali ugdymo įstaiga, bet žmonių džiaugsmo ir Dievo garbės skleidėja.

Mokslo metų pradžios inauguracinę paskaitą skaitė Seminarijoje filosofinę antropologiją dėstysiantis Povilas Aleksandravičius. Prelegentas pranešimui pasirinko pristatyti garbinimo aktą filosofinėje perspektyvoje. Remdamasis Tomu Akviniečiu, dėstytojas teigė, jog žmogus nuolat slysta link nebūties, tačiau būties šaltinis Dievas sulaiko nuolatiniame kritime, o būtent šiame kritime bei sulaikyme ir gimsta garbinimas. Iškilmės baigėsi bendra agape.

Mykolas Sotničenka

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį