Pašaukimo liudijimai

Marius Jocys, II kursas
(2016 - 2017 m.m.)

Gimiau ir užaugau nuostabioje Lietuvos vietoje – pajūryje, Klaipėdoje. Šiame mieste baigiau „Varpo“ gimnaziją. Esu iš keturių asmenų šeimos, turiu keleriais metais jaunesnį brolį.

Laisvalaikį mėgstu leisti aktyviai. Man patinka keliauti, stovyklauti, dalyvauti žygiuose, mėgstu įvairias sporto šakas, važinėti dviračiu. Savo gyvenimo neįsivaizduoju be geros muzikos ir geros literatūros. Domiuosi fotografija. Dar būdamas vienuoliktoje klasėje, įstojau į Krašto apsaugos savanorių pajėgas, kuriose tarnavau keletą metų. Kai buvau jaunesnis – teko dalyvauti skautų veikloje. Esu ateitininkas.

Į Seminarijos parengiamąjį kursą įstojau prabėgus trejiems metams po mokyklos baigimo. Dvyliktoje klasėje, nepaisant to, kad jau tada jaučiau pašaukimą kunigystei, dar nedrįsau atsiliepti į Dievo kvietimą. Tad po abitūros egzaminų, vedamas troškimo geriau pažinti save ir pasaulį, nusprendžiau išvykti į Jungtinę Karalystę. Po dvejus metus trukusio nuotykio, grįžau į Tėvynę. Čia galutinai subrendo mano pasiryžimas tarnauti Viešpaties vynuogyne.

Apie savo pašaukimą kunigystei galėčiau pasakoti labai įvairiapusiškai. Tačiau šiandien man geriausiai jį atpažinti padeda Šventajame Rašte, Išėjimo knygoje aprašyta istorija, kurioje pasakojama kaip Dievas pašaukia Mozę (Iš 3, 1-13). Skaitydamas bei nagrinėdamas šią ištrauką, atpažįstu ir savo atsivertimo bei pašaukimo ištakas.

Būdamas vienuolikos metų, Klaipėdos šv. Juozapo darbininko parapijoje ėmiau ruoštis Pirmajai Komunijai. Tas laikas buvo tikrai ypatingas. Besirengdamas Eucharistijos sakramentui, maldos metu koplyčioje pakėliau akis į tabernakulį ir netikėtai pajutau tokią didžiulę paguodą ir šilumą, kurios niekada neužmiršiu. Širdis tarsi užsiliepsnojo. Tą kartą aiškiai supratau, kad Bažnyčia yra ypatinga ir šventa vieta, Sutvėrėjas trokšta, kad kiekvienas atsigręžtų į Jį ir būtų laimingas.

Laikui bėgant užsimezgė artimesnė draugystė su Jėzumi. Ėmiau patarnauti šv. Mišiose, prisijungiau prie įvairių jaunimo bendruomenių, tapau didelės parapijos dalimi ir aktyvesniu Bažnyčios nariu. Pamažu Dievo, Bažnyčios ir Tikėjimo slėpinių pažinimas manyje augo ir, Šventosios Dvasios dėka, jis tęsiasi iki šiol.

Viešpats kalbėjo Mozei: „O dabar eikš! Aš siųsiu tave pas faraoną, kad išvestum mano tautą – izraeliečius iš Egipto“. Mozė gavo labai svarbią užduotį. Šiandien, su nuolankumu, laukiu to, ką Viešpats yra paruošęs man. Esu tik silpnas žmogus, bet žinodamas, kad Dievas yra visada su manimi, prašau Švenčiausiosios Mergelės Marijos bei šventųjų užtarimo ir ryžtingai rengiuosi Tikėjimo, Vilties ir Meilės tarnystei.