Pašaukimų rekolekcijos (2011 vasaris)

Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija surengė jau tradicinėmis tampančias pašaukimų rekolekcijas. Seminaristams aplankyti namiškių ir paminėti vasario 16-osios - Lietuvos Nepriklausomybės šventės – jau kitą dieną į seminariją sugužėjo jaunuoliai iš visos Lietuvos. Geografija buvo iš tiesų labai plati – Molėtai, Panevėžys, Klaipėda, Jurbarkas ir Vilnius. Šiomis rekolekcijomis siekiama jauną žmogų supažindinti su pašaukimu kunigystei, o tuo pačiu priminti ir pašaukimo šeimai kilnumą.

Rekolekcijos vyko dvi dienas. Rekolekcijų dalyviai atvyko vasario 12 dienos rytą. Susirinko 13 jaunuolių nuo mokyklinio amžiaus iki tų, kurie jau perkopę 30 metų.

Pasirodžius paskutiniajam rekolekcijų dalyviui visi patraukė į konferencijų salę, kur kun. Jurgis skaitė įvadą į rekolekcijas. Ugdytojas pristatė rekolekcijų reikšmę, pasidalino patirtimi iš pirmųjų savo rekolekcijų bei padrąsino būti atviriems Dievo balsui per visą šį laiką. Įdėmiai išklausę įvadinę konferenciją visi patraukė pasižvalgyti po seminarijos patalpas. Ekskursiją po seminariją vedė diak. Mindaugas, kuris kiek ilgiau stabtelėjo koplyčioje, bibliotekoje bei kompiuterių klasėje. Šiose pataplpose ir klierikai praleidžia didelę dalį savo laiko – meldžiasi, semiasi žinių ir studijuoja.

Vėliau visi susirinko į koplyčią švęsti Eucharistijos. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė kun. Vaclovas. Remdamasis dienos Evangelija celebrantas kunigystės pašaukimą apibūdino kaip gyvenimą Dievo artumoje, o dėka šios artumos kunigas turi mokėti paimti iš Dievo ir duoti žmonėms.

Po pietų konferenciją rekolekcijų dalyviams skaitė seminarijos dvasios tėvas kun. Rimgaudas. Šioje konferencijoje Biblija tapo raktiniu priėjimu prie žmogaus pašaukimo.

Po konferencijos dalyviai susirinko į koplyčią Švč. Sakramento adoracijai. Adoracijos metu koplyčioje tvyrojo maldos dvasia, kurią puikiai išreiškė kylantys smilkalų dūmai. Smilkalų dūmais ir aromatu prisipildžiusioje koplyčioje suklupę jauni vyrai meldėsi šv. Faustinos mintimis apie eucharistinį Kristų, giedojo giesmes bei tyloje mąstė ir kėlė savo mintis Dievo link.

Pavakary konferenciją skaitė seminarijos rektorius kun. Žydrūnas. Jis kalbėjo apie visiems žmonėms bendrus pašaukimus į gyvenimą, į šventumą ir analizavo, kaip surasti konkretų savo pašaukimo kelią.

Vėliau rekolektantai rinkosi koplyčioje, kur visi susėdo priešais Išganytojo ikoną ir meldėsi Dievo tautos liturgines valandas. Visi galėjo pajusti bendruomeninės maldos dvasią ir jėgą, kai psalmės įtraukia į maldos ritmą.

Po seselių pagamintos skanios vakarienės prasidėjo pašaukimų vakaras, kuriame savo pašaukimo mozaiką dėliojo kun. Julius Sasnauskas OFM. Pasak tėvo Juliaus visuomet į pašaukimą galima žiūrėti per dvasingumo, sociologijos, psichologijos ar istorinių aplinkybių prizmę, tačiau jis žvelgdamas į savo paties kelią, kuris jį vedė į vienuolyną bei kunigystę, mato, kad tai yra tampriai susijusių dalykų visuma, kurią Viešpats kiekvienam parengia asmeniškai.

Antroji diena prasidėjo ryto malda koplyčioje. Po maldos dalyviai turėjo laiko pamąstyti apie Samuelio pašaukimą, paieškoti kokiais būdais Dievas juos kalbina.

Papusryčiavę visi nužingsniavo į aktų salę, kur 9.30 val. prasidėjo klierikų vedama konferencija – diskusija. Pradžioje dalyviai žiūrėjo filmą apie kunigo tarnystę „Žmonių žvejai“, o paskui išgirdo ir vieno iš klierikų pasakojimą, kaip jis atpažino pašaukimą į kunigišką gyvenimą. Po tokios įžangos rekolekcijų dalyviai galėjo pateikti klausimus apie gyvenimą seminarijoje ir kitus jiems rūpimus dalykus.

Priešpiet visi susirinko į koplyčią švęsti sekmadienio Eucharistijos. Šv. Mišias aukojo ir homiliją sakė seminarijos rektorius. Remdamasis skaitiniu iš Pirmojo laiško korintiečiams kun. Žydrūnas kalbėjo, kad svarstant pašaukimą iškyla tikrumo klausimas. Jis drąsino būti atviriems priimant dovanas, kurias Kristus yra paruošęs kiekvienam iš mūsų, nes tik Jam priklauso visos „autorinės teisės“ dėl žmogaus gyvenimo ir jo dalyvavimo išganymo plane.

Rekolekcijos užsibaigė pietumis ir po jų įvykusiu aptarimu. Kiekvienas turėjo galimybę pasisakyti, nes refleksija padeda sukurti platesnį to paties dalyko supratimą, juk skirtingi žmonės tame pačiame dalyke mato skirtingus elementus. Visi dalyviai tvirtino, kad rekolekcijų laikas jiems buvo naudingas: vieniems atsakė į klausimus, kitiems iškėlė naujų klausimų, trečius paskatino veržlumui gyvenime. Įdomi detalė, kuri gali pasirodyti gana keista klierikams – bene visiems rekolekcijų dalyvių labai patiko tyla. Daugelį taip pat sužavėjo kunigo Juliaus liudijimas apie kunigystės kelionę ir klierikų pasidalinimas apie seminaristų gyvenimą.

Rekolekcijų laikas prabėgo labai greitai. Jaunuoliai susipažino, susibendravo, susirado draugų, todėl į namus paskubomis neišsilakstė. Tuo tarpu seminaristai paskubomis išlėkė pas namiškius, kad nors keletą dienų praleistų gimtosiose parapijose. Taip visiems išsiskirsčius seminarijoje liko tik vadovybė, jie liko laukime – vienų sugrįžtant iš atostogų, o kitų sugrįžtant vasarą, kai vyks stojamieji egzaminai...

Egidijus Tubelis

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį