Diakonų piligriminė kelionė į Romą (gegužė 2011)

Gegužės 6 dieną Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos diakonai Mozė Mitkevičius, Mindaugas Grenda, Stanislav Valiukevič ir Arūnas Kalpakovas darauge su seminarijos rektoriumi kun. Žydrūnu Vabuolu išvyko į piligriminę kelionę į Romą. Diak. Mozė Mitkevičius apie įspūdžius iš piligriminės kelionės rašo:

Prie Šv.Petro Bazilikos

Apie Amžinąjį miestą - Romą - galima kalbėti labai įvairiai: pradedant antikos didybę menančiaiss imperatorių rūmų griuvėsiais ir baigiant ką tik iškeptos picos aptarimu. Mums, žinoma, įdomu ir viena ir kita, tačiau piligrimystės į Romą tikslas buvo visai kitoks. Vykome į Visuotinės Bažnyčios širdį... Turbūt nėra kitos vietos pasaulyje, kur taip paprastai galima tiesiog savimi išgyventi visą ekleziologijos kursą. Sudėtingos dogminės formuluotės nejučia virsta tikrove. Pažvelgus į didingų bažnyčių lubas nesunkiai galima pasinerti į dangiškosios Bažnyčios apmastymus. Vėsūs mozaikiniai grindiniai vėl grąžina į žemiškosios Bažnyčios gretas. Turistų šurmuliai visada primins, jog esame keliaujančios Bažnyčios dalis. Piligrimų minios, besišaukiančios šventųjų globos ir užtarimo, liudija užtariančiosios Bažnyčios žymę. Įmelstos katakombų sienos, menančios pirmųjų krikščionių laikus, skelbia apie tikinčiųjų drąsą ir ištikimybę Kristui.

Prie Apaštalo Pauliaus Bazilikos

Roma iš tiesų yra amžinas miestas, jame dingsta laiko suvokimas. Viskas čia pat, taip arti, taip autentiškai. Rodos, kad apaštalai dar vakar čia skelbė tikėjimo išpažinimą ir šventė Eucharistiją. Čia savaime išgyveni tai, jog esi Kristaus Bažnyčios narys, Visuotinės Bažnyčios, kuri jau Sekminių dieną džiaugėsi Šv. Dvasios išliejimu, narys. Čia gali pajusti Bažnyčios visuotinumą. Meldžiantis prie šv. Petro kapo suvoki, ką reiškia, jog Bažnyčia pastatyta ant apaštalų pamato. Hierarchinės Bažnyčios žymė atsiskleidė visai kitoje šviesoje, kai Vatikano aikštėje šalia kitų kalbų nuaidėjo ir lietuviškasis popiežiaus Benedikto XVI-jo pasveikinimas, o suteiktas palaiminimas išreiškė popiežiaus tėvišką rūpestį visais jam pavestaisiais.

Šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje

Roma iš tiesų ypatinga vieta. Nepaisant žmonių įvairovės, nuolatinių grūsčių, prekybos erzelio, kultūros tirštumo ir meno vertybių gausos, visa aplinka pulsuoja nenusakoma harmonija ir ramybe. Rodos viskas tarpusavyje dera. Galiausiai pamatai, kokia gi įvairi ta mūsų Bažnyčia, koks gražus tas nevienodumas, kaip nuostabiai Dievas kiekvienam paveda ypatingą misiją, kaip visus suburia vieningai savo Bažnyčiai. Ir mes, keli piligrimai iš Vilniaus šv. Juozapo seminarijos, galėjome prie viso to prisiliesti. Bent trumpam...

Būtinai turiu tarti keletą žodžių apie Villa Lituania, o ypač Popiežinėje šv. Kazimiero lietuvių kolegijoje gyvenančius brolius lietuvius, kurie nuoširdžiai mumis rūpinosi, kurių dėka Romoje jautėmės it namuose.

 Norisi padėkoti visiems, kieno dėka turėjome galimybę išgyventi tai, kas palieka žymę ir kažkaip palengva įtakoja mūsų ateitį. Telaimina juos visus Dievas!

 

Diak. Mozė Mitkevičius

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį