Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio liturginis minėjimas Marijampolėje (2012 sausis)

Marijonų vienuolijos kun. A. Šidlauskas, MIC

Lietuvos vyskupų konferencija 2012-uosius paskelbė palaimintojo Jurgio Matulaičio metais ir kviečia mus įsigilinti į šio Dievo tarno gyvenimą, kuris mums yra  pavyzdžiu siekiant šventumo, tarnaujant žmonėms ir išmintingai vykdant Dievo valią. Šiais studijų metais IV kurso klierikas Valentinas Dulko pradėjo palaimintojo Jurgio Matulaičio grupelės veiklą, kurioje siekiama geriau pažinti mūsų tautos palaimintąjį, skaitomi jo užrašai, semiamasi šio švento vyro išminties žengiant Kristaus pėdomis. Žinodami, kad šių metų sausio 27 d. Marijampolės šv. Archangelo Mykolo bazilikoje vyks iškilmingas palaimintojo Jurgio Matulaičio liturginis minėjimas, apsisprendėme būtinai nuvykti pasimelsti prie mūsų tautos ganytojo relikvijų ir prašyti jo užtarimo.

Marijonų vienuolijos generolas kun. Joseph Roesch, MIC

Penktadienio rytą, po brevijoriaus maldų, visi grupelės nariai (Valentinas Dulko, Tadas Piktelis, Povilas Slaminis, Gabrielius Satkauskas) išvykome į Vilkaviškio vyskupiją. Kai tik pasirodėme Marijampolėje, skubėjome į šio renginio registraciją. Iš karto po to, Marijampolės dramos teatre, klausėmės vyskupo Juozo Žemaičio MIC sveikinimo ir pradėjome renginį malda. Vėliau sekė iškilminga palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos vėliavos įnešimo ceremonija ir himnas. Iš tiesų džiaugėmės, jog dalyvavome šioje minėjimo dalyje, nes paskui galėjome klausytis Marijonų vienuolijos vicegenerolo kun. Joseph Roesch MIC paskaitos „Vince malum in bono“ – „Nugalėk blogį gerumu“. Kunigas klausytojams siūlė paskaityti prieš 25 metus palaimintojo Jono Pauliaus II-ojo sakytą šv. Mišių pamokslą, kuomet jis paskelbė arkivyskupą Jurgį Matulaitį palaimintuoju. Taip pat skatino šiais metais kreipti žvilgsnį į Lietuvos krikštą, kad suvoktume ir įvertintume jo reikšmę ir iš to kylančius vaisius. Marijonų vicegenerolas akcentavo, kad pal. Jurgio Matulaičio pavyzdys kviečia mus apmąstyti savo gyvenimus: kaip mes tarnaujame Bažnyčiai? ar esame pasirengę, kaip jis, visiškai jai atsiduoti? Galiausiai kun. Joseph Roesch kupinais vilties žodžiais palinkėjo mums, kad išlaikytume Kristaus ramybę tokiame neramiame pasaulyje, kaip kad tai darė mūsų palaimintasis.

Šv.Mišios Marijampolės Šv.Arkangelo Mykolo bazilikoje

Po konferencijos, kartu su visais tikinčiaisiais, ėjome į baziliką ir meldėmės prie Dievo tarno relikvijų. Prašėme ypatingo užtarimo mūsų Tėvynei ir jos žmonėms. Paskui dalyvavome iškilmingose šv. Mišiose su dauguma Lietuvos vyskupų, kur pamokslą sakė tas pats Marijonų vicegenerolas, kuris dar kartą akcentavo anksčiau jau paminėtas mintis.

Pal.arkivyskupo J.Matulaičio muziejuje

Po šv. Mišių mūsų grupelė pajudėjo į neseniai duris atvėrusį pal. Jurgio Matulaičio muziejų. Ten mus pasitiko seselės vargdienės ir pristatė ekspozicijas. Galėjome pamatyti įtvarus, kuriuos palaimintajam teko nešioti, sutaną, kieliką bei vyskupo žiedą, kitus jo asmenininius daiktus. Sužinojome, kad antrasis Matulaičio vardas yra Boleslovas. Netgi turėjome galimybę pažiūrėti filmuką, kur yra nufilmuotas Matulaitis, pažvelgti kaip jis bendrauja, šypsosi, suvokti, koks yra tas šventas vyras.

Išėję iš muziejaus važiavome į šalia Marijampolės esančią Lūginę, kur buvo palaimintojo tėviškė. Atvykę apžiūrėjome aukštą koplyčią ir dar kartą meldėme Dievo tarno užtarimo.

Palaimintojo J.Matulaičio kojos įtvaras

Galiausiai po ilgos dienos patraukėme namo, į seminariją. Kupini įspūdžių bei pagauti palaimintojo Jurgio Matulaičio asmenybės šventumo, diskutavome, tylėjome ir mąstėme apie šį pavyzdį, kuris taip pat šviečia mūsų pašaukimo kelyje. Šis šventas mūsų tautos vyras pasėjo tikėjimo grūdus mūsų bei daugelio kitų žmonių širdyse – prašykime Dievą, kad duotų malonės išauginti reikiamų vaisių, kad šitaip mūsų Bažnyčia galėtų augti, tarpti bei visa atnaujinti Kristuje.

Gabrielius Satkauskas

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį