Primicijos seminarijoje (2012 gegužė)

Gegužės 21 dienos vakarą įvyko neopresbiterių organizuotas vakaras seminarijoje. Į Šv. Mišias seminarijos didžiojoje koplyčioje susirinkusi vadovybė bei klierikai kartu šventė Eucharistijos sakramentą su neseniai įšventintais kunigais, buvusiais seminarijos auklėtiniais: Mindaugu Grenda, Moze Mitkevičium, Edgaru Vegiu, Stanislav Valiukevič. Jų metu neopresbiteriai dalijosi savo gyvenimo, maldos, tarnystės parapijoje patirtimi.

Kunigas Edgaras sakė, kad jam yra sunkiau kalbėti seminaristams negu 500 parapijiečių, susirinkusių į šv. Mišias ir pabrėžė, kad tikintieji vertina kunigą ne pagal jo intelektą, žinias, gražų pamokslą, bet pagal tai, kokią jis turi širdį ir kiek jos įdeda į bendrystę su jais. Neopresbiteris, norėdamas pagrįsti savo mintį, pacitavo apaštalo Pauliaus žodžius, kur apaštalas teigė tikintiesiems, kad „nedaug jūsų tarpe yra išmintingų“, tokiu būdu teigdamas, kad apaštalai (kaip ir kunigai) taip pat nebuvo patys išmintingiausi žmonės, nes tikėjo, kad Jėzus ateis atkurti politinės Izraelio nepriklausomybės. Kartu kun. Edgaras paantrino savo cituotai Evangelijos vietai, primindamas poeto Gėtės žodžius, kuriuose garsusis humanistas teigia, kad jaučiasi kvailiu, nors yra baigęs mokslus.

Kunigas Mindaugas juokavo, kad save lygindamas su prieš kelias savaites įšventintais kursiniais, jaučiasi emeritu, nes jau aštuntą mėnesį atlieka kunigo tarnystę. Klausdamas savęs, o kartu ir seminaristų, kaip jam sekasi vykdyti tarnystę, atsakė, kad džiaugiasi ir jaučiasi laimingas, nepaisant daugybės darbų ir išbandymų. Kunigystės esmė yra savo tarnystėje semtis meilės iš Kristaus meilės pavyzdžio, tęsė neopresbiteris. Jis pažymėjo Viešpaties siųstų išbandymų gausą per šiuos prabėgusius aštuonis jo kunigystės mėnesius ir teigė, kad būdamas pavargęs esi nejautrus ir negali mylėti pas tave ateinančių žmonių. Tačiau šie išbandymai reikalingi, kad ištirti bandomąjį, kaip pasakyta Šv. Rašte. Kun. Mindaugas sakė, kad svarbu užjausti žmones ir jis meldžiasi už šešto kurso brolius, jų baigiamąjį egzaminą ir diplominių darbų gynimą, tačiau kita vertus, pabrėžė, kad seminaristo tikslas yra kunigystė, o ne diplominis darbas. Baigdamas, kunigas M. Grenda prisiminė savo klebono žodžius, pasakytus jam įstojimo į seminariją proga: „kunigu gali tapti, bet tapk geru kunigu“ ir paragino klierikus šiais žodžiais vadovautis jų gyvenime.

Toliau pasisakė seminarijos propedeutiniame kurse  tarnystę atliekantis kun. M. Mitkevičius. Jis prisiminė Jėzaus Kristaus žodžius iš dienos Evangelijos, pasakytus apaštalams „štai ateina valanda, kuomet jūs išsisklaidysite kas sau ir paliksite mane vieną“, tokiu būdu primindamas šeštakursiams, kad tokia valanda jiems jau atėjo ir palinkėjo stiprybės ne tik jiems, baigiantiems seminariją, bet ypač tik ją pradedantiems – pirmakursiams ir propedeutinio kurso studentams. Kun. Mozė sakė, kad seminarijoje reikia atlaikyti daug išbandymų, tačiau jie nėra patys baisiausi, nes svarbiausias išbandymas bus pačiais savimi. Taip kun. Mozė priminė apie pavojų pradėti gyventi tik regulos gyvenimą ir tokiu būdu prarasti tą ryšį su Dievu, mūsų širdies meilę, nusiteikimą, kurio vedami visi atėjome į seminariją. Ypač neopresbiteris akcentavo pavojų III kurse, kuomet dažnai atrodo, kad viską žinai, kad žinai, kaip reikia atlikti kunigo tarnystę. Jis sakė, kad nors yra neseniai įšventintas, to beveik dar nepajuto, tačiau džiaugiasi savo kursioko Mindaugo tarnyste, kuomet šis ją išgyvena tarnaudamas su meile savo parapijiečiams. Kun. Mozė palinkėjo per visus pasiruošimo kunigiškai tarnystei metus seminarijoje išlaikyti Dievo žvilgsnį, draugystę su Jėzumi, nuolatinį tobulėjimą mylėti. Kokie mes būsime kunigai, patirsime tai amžinybėje - akcentavo naujai įšventintasis - bet taip bus, jei išlaikysim tą pirminį jausmą, kurio vedami čia atsidūrėme. Baigdamas, kunigas padėkojo seminarijos vadovybei ir klierikams už visą čia praleistą laiką ir patvirtino, jog tikrai niekam nejaučia nuoskaudos už seminarijoje praleistus metus, jei tokių ir buvo iki šiol.

Po Šv. Mišių jaunieji kunigai rankų uždėjimu palaimino visus susirinkusius – pradedant seminarijos rektoriumi, vicerektoriumi, dvasios tėvu ir baigiant visais seminaristais ir propedeutinio kurso studentais. Šventę vainikavo bendra agapė seminarijos valgykloje, kurią parūpino patys primicijantai.

Žilvinas Treinys