Rugsėjo 1-osios šventė Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (2012 rugsėjis)

Rugsėjo 1-ąją dieną seminarijos bendruomenė dalyvavo šv. Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Jas aukojo Vilniaus arkivyskupas kardinolas A. J. Bačkis.

Mišių pradžios maldoje ganytojas nuoširdžiai sveikino susirinkusius universitetų rektorius ir pabrėžė, kad šie rūpinasi ne tik sudaryti studentams ne tik geriausias sąlygas mokytis, bet ir paruošti geresnę Lietuvą, geresnę Europą. Kardinolas taip pat padrąsino naujuosius studentus, tik pradedančius siekti studijų, ir palinkėjo jiems ištvermingo darbo. Tačiau - pabrėžė Jo Eminencija - studijų baigimo diplomai nėra galutinis tikslas, o tik priemonė rinktis gyvenimo tikslą, kuriuo prasmingai tarnaujant kitiems, jauni žmonės galės prisidėti prie krašto gėrio. Komentuodamas dienos Evangeliją, Vilniaus ganytojas tęsė sakydamas, kad jos mintys mus kviečia nukreipti mintis į amžinybę, t. y. gyvenimo pabaigą. Palyginimas gana paprastas - sakė arkivyskupas kardinolas - evangelinio palyginimo šeimininkas simbolizuoja Dievą, tarnai – kiekvieną žmogų, talentai – visas mums Dievo duotas dovanas, kurias turime branginti. Amžinybės perspektyvoje naudinga pagalvoti apie talentus ir galbūt jaunesniems tai neaktualu, bet mano gyvenimo saulėlydžiui artėjant į pabaigą, reikia išgirsti ir įsimąstyti į Jėzaus žodžius: „šaunusis ir ištikimasis tarne, eikš į savo Viešpaties džiaugsmą“, sakė jis. Čia ganytojas priminė, kad mes esame tobuliausi Dievo kūriniai, sukurti pagal Jo paveikslą, taigi nesam kažkas iš savęs, nesame sukūrę gyvybės, ją gavome iš Dievo ir ji yra brangiausia dovana mums, dėl to saugoma nuo pat prasidėjimo momento iki natūralios mirties dėl to šiandien pasaulyje vyksta dažnai ginčai. Bet reikia apsaugoti gyvybę, ją apginti - pabrėžė ganytojas -  ir tęsė mintį, teigdamas, kad apie tai kalba ir apaštalas Paulius, kad Dievas išsirinko tai, kas silpna, kad pastatyti Bažnyčią, o šias mums suteiktas dovanas – talentus reikia saugoti. Pagrindinis žmogų formuojantis vienetas yra šeima, kur mes susiformavome, augdami tėvo ir motinos meilėje ir Kristus pabrėžia kiekvieno žmogaus asmeninę atsakomybę už tai, ką jis yra gavęs - sakė kardinolas - todėl mes turime būti atsakingi už tuos talentus, neužgožti, branginti ir puoselėti juos. Evangelijos palyginimo pamokyme yra kvietimas nepasitenkinti ir turėti talentus savyje, bet panaudoti juos. Ganytojas pateikė pavyzdį apie mūsų sveikatą, sakydamas, kad ją reikia tausoti ir saugoti ir apgailestavo dėl to, kiek žalos pridaro visokios žmogaus priklausomybės, teigė, kaip svarbu juos ištraukti iš tos duobės ir pastatyti ant kojų bei ragino branginti savo sveikatą. Čia kardinolas prisiminė neseniai pasibaigusias parolimpines žaidynes ir prisipažino besižavįs neįgaliaisiais žmonėmis, kurie, nors ir neturintys talentų, sportuoja. Susirinkusieji šv. Mišių dalyviai buvo paraginti neužkasti savo talentų, ieškant saugaus gyvenimo, pastebint, kad tai klaidingas kelias, anot Evangelijos palyginimo, užkasti dovanas, kurias esame gavę. Mūsų protas – tai ne tik žinių kaupimas, bet ir nuolatinis ieškojimas, tiesos ieškojimas - akcentavo Jo Eminencija. Kardinolas prisiminė šv. Augustino tikėjimo paieškas ir ilgą jo blaškymąsi, kol atrado gyvenimo kelią, taip pat priminė susirinkusiems jo iškeltus klausimus: „kas esi, Dieve?“ ir „kas aš esu, Dieve?“. Ganytojas paragino jaunimą turėti mylinčią širdį, mylėti visa siela, matyti gėrį kitame žmoguje, ir kartu su kitu žmogumi kurti laimę, kurti šeimą. Vilniaus arkivyskupas priminė A. de Sent-Egziuperi meilės apibrėžimą: „mylėti – tai žiūrėti viena kryptimi“. Meilė yra neatskiriama nuo tiesos - pridūrė jis - tuo pačiu prisimindamas šv. Editos Štein žodžius: „nelaikykite tiesa nieko, kur stinga meilės ir meile, kur stinga tiesos“ ir paaiškino, kad viena dorybė be kitos virsta destruktyviu dalyku. Taip pat tęsdamas teigė, kad nereikia būti kategorišku, viską užgožti tiesos monopoliu ir pridūrė, kad meilėje ir tiesoje turi būti pasitikėjimas, paragino eiti šitų dorybių ieškojimo keliu, negesinant nei vieno iš šių troškimų. Tuo pačiu kardinolas paragino, kad labai svarbu eiti prieš srovę ir netapti „masės žmogumi“, o tam labai svarbus yra valios ugdymas, kartu priminė psichologų pastebėjimą – didelę problemą – kad tėvai nenurodo vaikams gėrio ir blogio ribos. Todėl svarbu yra nepasiduoti mūsų užgaidoms ir norams, ryžtingai eiti meilės ir tiesos keliu, nes tik taip besielgiančios asmenybės gali kažką pasiekti ir duoti visuomenei - akcentavo Vilniaus arkivyskupijos ganytojas.

Baigdamas Jo Eminencija A. J. Bačkis, tarė žodį studentams. Jis pastebėjo, kad šiandien sunku eiti pirmyn, nes yra daug vienišų jaunų žmonių. Todėl, sakė ganytojas, yra labai svarbūs įvairūs būreliai, nes turint bendraminčių, galima susirinkti ir padaryti kažką gero ir gražaus kartu, palaikant vienam kitą. Kardinolas palinkėjo jaunimui mokėti išgyventi bendrystę, pasidalinant patirtimi ir būti pasiruošusiems ištikimai liudyti tiesą ir meilę ir pridūrė, kas gyvena tiesoje, tas yra pastabus ir mylintis žmogus. Taip pat paragino jaunimą padrąsinti vieni kitus, nes toks padrąsinimo pavyzdys labai padeda. Reziumuodamas ganytojas pridūrė, kad jo patarimas yra bendrystė ir dalinimasis ja. Baigdamas homiliją, kardinolas pasakė: „niekada nebūkit vieniši ir užsidarę, eikit kartu, padėkite vieni kitiems ir tada rasite džiaugsmą savo gyvenime“.

Toliau tęsėsi šv. Mišių auka, patarnaujant seminaristų asistai. Pasibaigus šv. Mišioms, seminaristai sugrįžo į seminariją, kur jų laukė vicerektoriaus konferencija apie tai, kaip ir kuo seminaristai gyvens šiais mokslo metais ir svarbiausia, visų nekantriai laukiama dalis - seminarijos oficijų paskirstymas.

Žilvinas Treinys

 
 
   į viršų  
 
     
     
 
    © Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija
 
 Kontaktai  Biblioteka  Į titulinį puslapį