Rekolekcijos Kretingoje (2014 kovas) Kovo 5-8 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos klierikai dalyvavo rekolekcijose. Jas vedė Telšių vyskupas augziliaras ir generalvikaras J. E. Linas Vodopjanovas OFM. Pelenų trečiadienį po maldų ir palaiminimo seminaristai išvyko į Kretingą. Pakeliui į ją aplankė Olandų kepurės skardį, pasivaikščiojo, pasimeldė prie Baltijos jūros. Atvykę į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią dalyvavo šv. Mišiose, kurias aukojo Kretingos parapijos klebonas, vicedekanas Antanas - Kęstutis Blužas OFM. Pamokslo metu jis sakė, kad per gavėnią mes įžengiame į malonės laiką ir todėl Viešpats prašo mūsų atsiverti ir be išskaičiavimo daryti gerus darbus. Reikia tikėti Dievu – Švenčiausiąja Trejybe bei Evangelija, Jėzus Kristus yra sutinkamas visur. Klierikai apsigyveno Pranciškonų vienuolyne ir tą patį vakarą dalyvavo Švenčiausiojo Sakramento adoracijoje, kurią baigė Dievo tautos liturginių valandų naktine malda. Po palaiminimo vyskupas Linas pateikė mąstymo gairę apie vynmedį – Jėzų Kristų, ir šakeles – mus. Ketvirtadienį pirmosios konferencijos metu ganytojas uždavė seminaristams klausimą, kas mums yra Dievas ir ko Jis iš mūsų nori. Ganytojas sakė, kad dykuma – tai sausuma, kur nėra išteklių, tai vieta, kurioje galima išgirsti Viešpaties balsą, todėl turime leistis Jėzaus Kristaus vedami. Visada išlieka pagundų pavojus – žmogus manosi visada užsiėmęs, bet reikia atrasti laiką ir vietą, kur galėtumėme būti Dievo akivaizdoje. Po pietų brolis pranciškonas Paulius seminaristams kalbėdamas apie ikoną sakė, kad Jėzus Kristus tapęs kūnu apsigyveno tarp mūsų, todėl žvelgdami į ikoną susitinkame su pačiu Jėzumi Kristumi. Brolis Paulius pasakojo, kas yra vaizduojama Jėzaus ikonoje: raudona spalva – tai kraujas, simbolizuojantis gyvybę, mėlynas apsiaustas - vandenį, o Jėzaus ištiesti pirštai - tai ženklas, kad Dievas kalba, laimina žmones. „Ikonose sudėta viskas, kas svarbiausia“- teigė pranciškonas. Po to seminaristai buvo pakviesti apsilankyti ikonografijos studijoje. Klierikai šią rekolekcijų dieną baigė adoracija ir meditacija. Penktadienį seminaristai su vyskupu Linu apsilankė Pakutuvėnų bendruomenėje, šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurioje kun. Gediminas Numgaudis OFM papasakojo apie Pakutuvėnų bažnyčią, parapijos bendruomenę. Po kunigo Gedimino pravestos konferencijos vyko šv. Mišios, kurias aukojo vyskupas Linas su kun. Stasiu Kazėnu SJ. Kunigas Gediminas per pamokslą kalbėjo apie pasninko reikalingumą: jis būtinas, kad sužinotume Dievo mums skirtą planą ir eitume Jo keliais, taptume artimi Jam. Po šv. Mišių klierikams buvo organizuota ekskursija po Pakutuvėnuose įsikūrusį vienuolyną. Po pietų grįžus į Kretingos pranciškonų vienuolyną seminaristams konferenciją apie pašaukimą vedė ganytojas. Vyskupas sakė, kad Jėzui Kristui mus pasikvietus turime atsisakyti saugumo ir tikėdami Juo Jį sekti. Tam reikia daug pastangų, nes mums iškyla pagundų prisirišti prie žmonių, materialumo. Šeštadienį per konferenciją vyskupas Linas kalbėdamas klierikams pabrėžė, kad turime mylėti savo pašaukimą, esame pakviesti aukštesnei meilei. Jėzus Kristus per mus daro darbus, todėl turime kalbėti ne apie save, o skelbti Jėzų Kristų. Po šv. Mišių seminaristai išvyko į Klaipėdą ir aplankė Šv. Pranciškaus onkologijos centrą. Šio centro direktorė Aldona Kerpytė papasakojo apie centro veiklą, veikiančią sergančių vėžiu žmonių vilties solidarumo bendruomenę. Centre teikiama dvasinė, psichologinė pagalba, socialinės paslaugos, atliekamos muzikos, dailės, šokio terapijos, yra vykdoma logoterapija, kurios metu ligoniui aiškinama tikroji gyvenimo prasmė. Po susitikimo seminaristai Šv. Pranciškaus Asyžiečio koplyčioje kalbėjo Švč. Mergelės Marijos litaniją. Padėkoję vyskupui Linui už pravestas rekolekcijas ir su juo atsisveikinę išvyko į seminariją. Kiekvieną šių rekolekcijų dieną seminaristai dalyvavo šv. Mišiose, melsdamiesi su pranciškonais garbino Jėzų Kristų, esantį Švenčiausiame Sakramente, vakarinėje Jo adoracijoje. Gediminas Grigaliūnas |
||||||
|
||||||
|