|
||||||
Dienotvarkė Seminarijos dienotvarkė yra pamatinė žmogaus ugdymo dalis. Kunigo gyvenime visuomet gali kilti pagunda apsikrauti darbais ir nebeskirti laiko maldai ir poilsiui arba visiškai susiaurinti savo darbo įsipareigojimus, apsiribojant būtinais religiniais patarnavimais. Todėl būsimasis kunigas turi išmokti savo laiką tvarkyti ir planuoti išmintingai, rasti jo ir maldai, ir darbui, ir studijoms, ir poilsiui. Seminarijos dienotvarkė, kurioje visi šie dalykai derinami, yra tarsi pratybos ir paskata klierikui išmokti brandžiai paskirstyti savo laiką – Dievo dovaną. Seminarijos dienotvarkė – kartu ir paklusnumo mokykla. Ji iš dalies suvaržo klieriką, nustatydama, kada ką jis turi ar gali daryti. Klierikas negali išeiti į miestą tam neskirtu laiku, savo įsipareigojimus už seminarijos ribų jis derina su seminarijos vadovybe, padedančia jam nuspręsti, kas būtina ir galima, o kas – ne. Taip klierikas mokosi įžvalgos ir paklusnumo priimti tvarkos reikalavimus bei vadovybės sprendimus. Dienotvarkė – ir būtina bendruomenės gyvenimo dalis. Gyvenimas kartu neįmanomas be tam tikros tvarkos ir taisyklių, kurios nustatomos vardan bendro visų bendruomenės narių gėrio. Laikydamasis dienotvarkės, klierikas mokosi derintis prie kitų žmonių ir gyventi kartu su jais.
Seminarijos dienotvarkės neturi būti laikomasi aklai ar iš baimės. Ji reikalauja sąmoningumo ir asmeniško pasirinkimo. Tik asmeniškai apsisprendus gyventi pagal tokią tvarką, jos bus laikomasi suvokiant ją ne kaip prievartą, o kaip galimybę augti ir mokytis.
Seminarijos gyvenimas reguliuojamas maldos ritmu, tad dienotvarkės pagrindas yra bendros maldos. Dieną seminaristai pradeda 6.45 val. koplyčioje, kur meldžiasi iš brevijoriaus, atlieka mąstymą ir švenčia šventąsias Mišias. Šeštadienį yra galimybė ilgiau pamiegoti ir rytą bei maldas planuoti pačiam, o sekmadienį, kada klierikai skuba į tarnystę parapijose, ryto maldos taip pat atliekamos asmeniškai. Po ryto maldų pusryčiaujama, nuo 8.45 iki 13.15 val. vyksta paskaitos. Po paskaitų seminaristai renkasi į koplyčią Dieninei ir „Viešpaties angelo“ maldai, po to pietauja. Laiką nuo pietų iki vakaro maldos, jei nėra popietinių paskaitų, klierikai tvarko laisvai ir savo nuožiūra, t.y. studijuoja, ilsisi, kai kuriomis dienomis gali išeiti ir į miestą.
Vakaro programa prasideda apie 18.00 val. ir kiekvieną savaitės dieną yra kitokia: antradienį vyksta dvasinė konferencija, skaitoma seminarijos dvasios tėvo, trečiadienį vakarinė malda kalbama kursuose, ketvirtadienio vakaras skirtas maldai ir pasidalijimui mintimis apie sekmadienio Šv. Rašto skaitinius diskusijų grupelėse, penktadienį bendrai kalbama Vakarinė liturginė valanda, pirmadienį ir šeštadienį vakarais švenčiamos Šv. Mišios, nes šiomis dienomis rytais jų nebūna, o sekmadienį 18.30 val. giedami iškilmingi Mišparai.
Po vakaro maldų vakarieniaujama, diena pirmadieniais baigiama Naktine malda bei gairėmis rytdienos mąstymui, o kitomis dienomis – dvasiniu skaitymu. Nuo 21.00 val. prasideda tylos laikas, besitęsiantis iki ryto maldų. Šeštadieniais klierikams paskaitų nebūna, todėl ryto metas skirtas asmeninėms studijoms, smulkiems darbams, bendravimui ir poilsiui. Neretai šeštadieniais seminarijoje vyksta kokie nors renginiai. Šeštadienį po vakarienės klierikai dalyvauja bendroje adoracijoje. Sekmadienis yra skirtas pastoracinei praktikai parapijose, ligoninėse ar kitur. Į praktikos vietas klierikai išvyksta rytais ir grįžta tik Mišparams vakare. |
||||||
|
||||||
|