Pašaukimo liudijimai

Robert Gaičauskas, propedeutinis kursas
(2018 - 2019 m.m.)

Gimiau ir augau Lentvaryje. Ten baigiau vidurinę mokyklą, buvau pakrikštytas, priėmiau pirmąją Komuniją, priėmiau Sutvirtinimo sakramentą ir pradėjau patarnauti šv. Mišioms. Po mokyklos įstojau į Vilniaus universitetą, ir po trijų su pusę metų įgijau informatikos bakalauro laipsnį. Iš karto po studijų pradėjau dirbti Trakų rajono savivaldybėje informacinių technologijų specialistu. 

Visą savo sąmoningą gyvenimą bandžiau atrasti savo pašaukimą, kuris padarytų mane laimingą. Nors ir nuo vaikystės vaikščiojau į Bažnyčią, visada buvau labiau linkęs kurti šeimą. Maniau, kad taip atrasiu tikrąją laimę. Visada galvojau, kad Kristų turiu skelbti ten,  kur žmonės nelabai prisileidžia kunigų, t.y. darbe, pažįstamų rate ir pan., todėl apie kunigystę nebuvo nė minties.

Bažnyčioje Dievas augino manyje meilę kitam žmogui per maldą, per sakramentus, per santykį su kitais. Dar būdamas vaikas pradėjau patarnauti šv. Mišiose, kiekvieną dieną jose dalyvavau, kas mėnesį eidavau išpažinties. Su amžiumi man Dievo poreikis tapo didesnis, ėmiau dar dažniau priimti Atgailos sakramentą, pradėjau kasdien melstis rožinio maldą, liturgines valandas, kartu su kunigu važiuodavau pas ligonius, dalyvaudavau laidotuvių apeigose, mačiau žmonių gyvenimą džiaugsmuose ir varguose, mačiau kaip Dievas lydi žmones. Ši gilios maldos patirtis vedė į bendruomenę arba santykį su žmonėmis, kurie turi bendrą tikslą – Dangaus Karalystę.

Mano buvimo bendruomenėje užuomazga buvo maldos grupelė, kurios dėka atsirado įkvėpimas daryti Alfa kursus, iš kurių išaugo dar didesnė bendruomenė ir skirtingos veiklos. Vienu metu buvau vienas iš Alfa kurso organizatorių, šlovinimo grupės vadovas, vienas iš Šv. Rašto grupelės  moderatorių, bet, nepaisant visko, nemačiau savęs kunigystėje ir toliau ieškojau savo pašaukimo.

Pasimetęs, beieškodamas teisingo kelio, klausdamas Dievą, ką turiu daryti savo gyvenime, per kunigą išgirdau tiesioginį Dievo balsą, kuris pervėrė mano širdį ir užpildė mane ramybe ir aiškumu: Dievas šaukia mane būti kunigu. Tai tapo aišku kaip dieną, tai buvo taip akivaizdu, kad nesupratau, kaip aš anksčiau nepastebėdavau Dievo ženklų, kitų žmonių įžvalgų. Atrodė, kad atsivėrė akys ir galėjau pamatyti Dievo planą, paruoštą man, tą kelią, kurio visą savo gyvenimą ieškojau. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tai tik kelio pradžia, bet žiūrint į praeities išgyvenimus, aš ėjau šio kelio link  ir buvau ruošiamas šitam keliui visą savo gyvenimą, net ir per netobulumus, per suklydimus, per nuodėmę. Nors būdamas nusidėjėlis ir tiek daug laiko iššvaistęs veltui, dėkoju Dievui, kad Jis leido man išgirsti Jo šaukimą. Dabar suprantu, kad kunigystės sakramentas yra didžiausias meilės šaltinis žmonėms, nes per kunigą Dievas ateina pas žmones Eucharistijos sakramente, per kunigą yra atleidžiamos nuodėmės, suteikiamas ligonių sakramentas. Aš trokšte trokštu nešti meilę ir šviesą žmonėms, tarnauti jiems, bendrauti su ligoniais, vargšais žmonėmis. Semdamasis jėgų iš Jėzaus, noriu būti nuolankiu tarnu, kad galėčiau nešti savo gyvenimu Jam garbę ir šlovę.