|
||||||
Biblioteka Taisyklės Katalogai Lietuvos duomenų bazės Atvirosios prieigos ištekliai Bendra informacija Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos biblioteka yra šios aukštosios mokyklos padalinys. Pagrindiniai bibliotekos uždaviniai tenkinti studentų, dėstytojų ir visų vartotojų informacinius poreikius, tvarkyti, kaupti ir saugoti religinę, filosofinę-teologinę literatūrą, vykdyti šviečiamąją ir kultūrinę veiklą. Skaitytojams sudarytos visos sąlygos naudotis fonduose sukauptais spausdintais dokumentais bei užtikrinama prieiga prie elektroninių informacijos išteklių. Tuo pačiu skiriamas didelis dėmesys individualiam darbui su skaitytojais, ypač informacinio raštingumo ugdymo srityje, analizuojami jų informaciniai poreikiai, teikiamos papildomas paslaugos, atitinkančios seminarijos studentų, akademinio personalo bei kitų bendruomenės narių lūkesčius. Skaitytojų patogumui teikiamos kopijavimo bei spausdinimo paslaugos, plečiama edukacinė programa, kurios metu apmokoma ieškoti informacijos elektroninėse duomenų bazėse, Lietuvos ir užsienio šalių bibliotekų kataloguose, kituose elektroniniuose ištekliuose.
Istorija Bibliotekos istorija beveik nėra tyrinėta, todėl archyviniuose šaltiniuose bei publikuotoje mokslinėje literatūroje aptinkama tik negausių faktų, kuriuose užsimenama apie Vilniaus diecezinės kunigų seminarijos biblioteką, atskirus fundatorius. 1792 m. seminarija perėmė didelę Vilniaus katedros kapitulos bibliotekos dalį. Bibliotekai perduotas vysk. Juozo Kazimiero Kosakovskio (1738-1794) knygų rinkinys ir kai kurių uždarytų vienuolynų knygos. 1860 m. bibliotekoje buvo 4875 veikalai (10 177 tomai). XX a. pirmoje pusėje seminarijos biblioteka turėjo išties unikalius fondus. Apie tai byloja keletas išlikusių archyvinių dokumentų. Lietuvos Mokslų Akademijos archyve saugomas1940 m. gruodžio 28 d. ranka rašytas Vilniaus kunigų seminarijos bibliotekos apžiūrėjimo ir apsaugos priemonių pritaikymo protokolas. Knygų skaičius protokole nurodytas - 53 779. Užrakinamose spintose rasti XVIII-XIX a. rankraščiai ( 857 saugojimo vienetai), taip pat 115 žemėlapių, 487 litografijos. Sovietinei valdžiai uždarius Vilniaus seminariją, 1948 m. Knygų rūmams (dabar Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Bibliografijos ir knygotyros centro Nacionalinis publikuotų dokumentų archyvas) perduotos seminarijos patalpos - Šv. Jurgio bažnyčios architektūrinis ansamblis kartu su turtinga seminarijos biblioteka, kurioje tuo metu buvo 59 131 egz. knygų, daugiausia religinio turinio. Tarp jų 1 300 unikalių XVI a. knygų lotynų kalba, 10 inkunabulų. Dalį Vilniaus kunigų seminarijos bibliotekos spaudinių taip pat perėmė Lietuvos mokslų akademijos biblioteka. Retų ir vertingų knygų, rankraščių, archyvinių dokumentų, priklausiusių seminarijos bibliotekai, pateko ir į Vilniaus universiteto biblioteką. 1993 m. atkūrus seminariją, pradėta rūpintis modernios bibliotekos kūrimu. Nuo tada siekiama sukomplektuoti vertingų spaudinių fondą, į tradicinius fondus palaipsniui integruojami elektroniniai ištekliai, diegiamos naujos informacinės technologijas skaitytojų aptarnavimo srityje. Fondai Šiuo metu bibliotekos fonde yra apie 65 000 fizinių vienetų įvairių dokumentų. Turime Vatikane leidžiamą knygų seriją Biblioteca di teologia contemporanea, kurioje spausdinami iškiliausių pasaulio teologų darbai, Šventojo Sosto dokumentų rinkinius Enchiridion Vaticanum, II Vatikano ir kitų Visuotinių Bažnyčios Susirinkimų dokumentų rinkinius įvairiomis kalbomis, patristikos serijas Fontes Christiani, Źródła myśli teologicznej, Учители неразделенной Церкви, Библиотека Отцов и учителей Церкви, kuriose Bažnyčios tėvų raštai publikuojami vokiečių-lotynų, lenkų rusų, anglų kalbomis. Gausus teologinių informacinių ir enciklopedinių leidinių rinkinys: The twentieth Century encyklopedia of Catholicism (150 t.), dabar Lenkijoje leidžiama Encyklopedia katolicka, skirtingų leidimų Lexikon für Theologie und Kirche, reikšmingiausias pasaulyje dvasingumo teologijos žodynas Dictionnaire de spiritualité ascétique et mystique (17 t., 107 sąs.), įvairiomis kalbomis žodynai ir enciklopedijos dogmų, moralės, pastoracinės teologijos, kanonų teisės, religijotyros ir kitais klausimais. Nuo 2003 metų gauname visas disertacijų, apgintų Popiežiškajame Laterano universitete, tezes. Skaitlingas ir turtingas Šventojo Rašto skyrius. Jame įvairiomis kalbomis, skirtingo laikmečio ir skirtingose pasaulio šalyse išleisti Šventojo Rašto tomai, Biblijos enciklopedijos , žodynai, atlasai, konkordancijos, komentarai ir kita egzegetinė literatūra. Turime ir kitų didžiųjų pasaulio religijų Šventąsias Knygas Koraną, Talmudą ir Torą. Negausus, tačiau vertingas senų ir retų spaudinių fondas. Jame apie 7000 fizinių vienetų XVII-XIX a. dokumentų. Seniausia bibliotekos knyga 1693 m. išleista M. Liuterio Biblija. Specialistus galėtų sudominti ir tęstinių bei periodinių leidinių fondas, kuriame kaupiama lietuviška filosofinė-teologinė ir kultūrinė spauda, žurnalai įvairiomis užsienio kalbomis teologijos ir religijos mokslų, Šventojo Rašto, filosofijos klausimais. Išskirtinai reiktų paminėti visą Apaštalų Sosto aktų rinkinį Acta Apostolicae Sedis, kurį biblioteka turi nuo 1909 m. |
||||||
|
||||||
|